Tauta ir Tėvynė

Lietuvių sąjunga
Subscribe

G. Lučinskas – Žuvę už Lietuvą. Laisvės kovos Dainavos krašte 1918–1923 metais

Spalis 05, 2010 By: Administratorius Category: Literatūra

[singlepic id=97 w=320 h=240 float=right]Knygoje rašoma apie tuos Dainavos krašto patriotus, kurie savo kilniais darbais, dažnai net aukodami gyvybę, prisidėjo prie to, kad būtų apginta ir įtvirtinta lietuvių valstybė. Atskleidžiami reikšmingi Dainavos krašto 1918–1923 m. ir vėlesni įvykiai, didelis šio krašto žmonių noras apginti savo apsisprendimą gyventi laisviems ir nebepriklausyti nuo svetimųjų valios.
G. Lučinskas knygą skiria prosenelio, Lietuvos kariuomenės kūrėjo ir savanorio Liudviko Stanišausko ir kitų Nepriklausomybės kovų dalyvių atminimui.
Rašydamas, autorius naudojosi archyviniais šaltiniais, taip pat Nepriklausomos Lietuvos laikų periodine spauda, užrašytais prisiminimais. Naujojoje knygoje daug iliustracijų, vertingų fotografijų (dauguma jų publikuojamos pirmą kartą), atvirukų, žemėlapių, schemų, dokumentų iš įvairių kolekcijų, archyvų, taip pat ir iš gausios asmeninės autoriaus kolekcijos. Medžiagą šiai knygai G. Lučinskas rinko 16 metų.
G. Lučinskas jau daugiau negu dešimtmetį darbuojasi rašydamas istorinius straipsnius (jų net keli šimtai) Dzūkijos, Kauno ir Vilniaus periodiniuose leidiniuose. Padėjo organizuoti partizano Antano Ambrulevičiaus prisiminimų knygos „Kelio atgal nėra“ leidybą (2008). Pirmoji autorinė kraštotyrininko knyga – „Pogrindinė „Geležinio Vilko“ organizacija Alytaus apskrityje (1940–1941)“ (2009) – skaitytojams buvo pristatyta 2009 m. pabaigoje.
Pagrindinės G. Lučinsko darbų temos: mažai tyrinėtos savanorių, šaulių, partizanų kovos už Lietuvos nepriklausomybę Dzūkijoje, Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos kūrimąsis, pasipriešinimas sovietiniam režimui po 1940 m. okupacijos ir sovietiniams partizanams per Antrąjį pasaulinį karą, Lietuvos rezistentų kovos pokaryje.
Šio kraštotyrininko darbai išties vertingi, nes juose autorius publikuoja ypač kruopščiai atrinktus faktus, dažnai užmarštin bepasineriančius dokumentus, nuotraukas, žmonių pasakojimus bei įvykių liudininkų atsiminimus.

Vienas komentaras


  1. Gintautas rašo:

    Įdomu būtų įsigyti Jūsų knygą .Mano tėvukas irgi buvo A.Smetonos kariuomenės karininkas pulkininkas -leitenantas Kazimieras Gasparavičius .Kai Sovietai okupavo Lietuvą , jis vadovavo Kauno universiteti šauliams. Pasisekė būti nesušaudytam tik dėka mjr.Impulevičiaus , kuris ,,netyčia’ padrė gaisrą Kraįto apsaugos ministerijoje .
    Ir 1940.05. mirė mano senelė , tėvo motina , tėvas grįžęs iš laidotuvių sužinojo , kado bute laukia NKVD pasala . Išėjo į mišką , 3 savaites iki karo slapstėsi.Po to dalyvavo sukilime Kaune, nušovė apie 15-17 bolševikų .Pats buvo sužeistas , peršautas dešinės rankos nykštys. Chirurgas Kuzma darė operaciją. Po to dirbo mokytoju Saulės gimnazijoje . Dalyvavo Vliko veikloje , rašė ir platino atsišaukimus prieš vokiečius.Po karo alyvavo rezistencijoje , apie ką aš galiu spręst iš rašomosios mašinėlės ,,Remington” 1947m. made in USA . Po tėvo mirties gavau didelį palikimą .
    Išardžius senovinę knygų spintą radau prie jos dugno pritvirtintą lentynėlę su tūkstančiais atsišaukimų , ,,Broliai ir sesės eikime ginti Lietuvos”. Mano tėvas kaip žmogus mokantis daug kalbų tuo metu dirbo moksliniu sekretoriumi Lssr Mokslų Akademijoje.
    Tai buvo po A.Matulio 3-ias žmogus .Bet visą gyvenimą jis tikėjo laisva Lietuva ir už tai kovojo .Už tas knygas ką jis laikė spintoje , būtų NKVD be teismo sušaudębe teismo.
    Knygos ,,Lietuvių arcyvas” , ,,Kaip jie mus sušaudė”. ,,Raudonasis GPU voratinklis”
    ,, Man Kampf” originalo kalba. ,,Žydai už Stalino pečių”.



Komentuoti