Tauta ir Tėvynė

Dalinamės 2018 metais, mūsų perleistos V. Bulvičiaus knygos “Karinis valstybės rengimas”, pristatymo akimirkomis iš Vilniaus karininkų ramovės.

(more…)

Šiandien netekome Andriaus Dručkaus – laisvės kovotojo, mokytojo, muziejininko, partizanų atminimo puoselėtojo…

Pažinojome jį, kaip nenuilstantį kovotoją dėl lietuvybės, žmogų, įkūrusį muziejų iš savo sukauptos kolekcijos, ypač daug dėmesio skyrusį Lietuvos laisvės kovotojų atminčiai, išsaugojusį didžiulį partizanų dokumentų archyvą. Niekada neišdavusio savo principų ir nepasirinkusio lengvesnio kelio.

Ilsėkis ramybėje.

© Nuotrauka Laisvės kovų istorijos muziejus Obeliuose

2015-ieji prasidėjo keliomis, naujojo filmo apie Vaclovą Voverį – Žaibą premjeromis Alytuje, Vilniuje bei Kaune. Sausakimšos salės liudijo, kad Lietuvoje Pasipriešinimo istorija yra neužmiršta ir ja domimasi. Filme gausu įdomių faktų bei prisiminimų, apie vieną kovingiausių Pasipriešinimo lauko vadų, partizaninio karo taktikų gyvenimą bei kovos kelius.

Tai tikrai puiki dovana visiems, besidomintiems Pasipriešinimo istorija.

Šis filmas, mums, LSTT nariams ypač brangus, nes kuriant filmą visokeriopai padėjome filmo kūrėjams tiek techniškai, tiek finansiškai.

TAUTAI IR TĖVYNEI!

Visus, neabejingus Lietuvos Pasipriešinimo istorijai, kviečiame į tik ką pasirodžiusio dokumentinio filmo “Žaibas – Dzūkijos legenda” pristatymą Vilniuje. Filmas išsamiai supažindina su vienU kovingiausių Lietuvos partizanų,
Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės vadu Vaclovu Voveriu – Žaibu, jo gyvenimo ir kovos keliu.

Filmo pristatymas vyks Vilniaus Karininkų ramovėje, Pamėnkalnio g. 13, vasario 20 dieną, penktadienį. Pradžia 17:00.

Šiemet, Vėlinėms artėjant, mūsų organizacijos nariai aplankė ir pagerbė savanorius, kritusius kovose Šiaurės Rytų Lietuvoje ir Latvijoje.

Aplankėme Zarasuose, Daugailiuose, Aleksandravėlėje, Dusetose, Obeliuose bei Sventėje (miestelis prie Daugpilio, Latvijoje) palaidotų savanorių kapus.

Zarasuose taip pat palaidoti Zarasų ir apylinkių 1941 metų sukilėliai.

Labai malonu, kad šiame krašte dirba Rimantė Norvaišienė, savo asmeninėmis pastangomis prižiūri ir atnaujina valstybės institucijų pamirštus, apleistus savanorių kapus.

(more…)

2013-ieji metai baigėsi puikia žinia: vienintelis Lietuvoje, antrojo pasaulinio karo metais, vietinių gyventojų iniciatyva ir lėšomis pastatytas Birželio sukilimo paminklas Obeliuose, kuris pokaryje buvo visiškai sunaikintas, galų gale atstatytas! Džiugu, kad bendrovė “Žybartuva” atstatė šį tautos pasiaukojimo už laisvę simbolį į skolą, t.y. bendrovė už atstatymo darbus ir medžiagas dar negavo apie 30 tūkst. litų, bet darbus pabaigė. Taigi, raginame visus, tautos pasipriešinimo istorijai neabejingus tautiečius aukoti paminklo atstatymo fondui:

• Finansiškai bei logistiškai parėmėme Gintaro Lučinsko knygos “Varviškės “respublika”(1920-1923)” leidybą;
• Atsiliepdami į Signatarų klubo prašymą, surinkome 500 Lt., kad dalinai padengti monsinjoro A. Svarinsko reabilitaciją po sunkios traumos;
• Padovanojome Punsko pradinukams labai reikalingų muzikos instrumentų;
• Turgelių mokyklai, kitaip, nei ankstesniais metais, visiems pradinukams, naujų mokslo metų proga, dovanojome lietuvių kalbos pratybas.

Tik ką pasirodė nauja, kraštotyrininko, knygų apie Dzūkijos istoriją autoriaus Gintaro Lučinsko gausiai nuotraukomis ir dokumentais iliustruota knyga Varviškės “respublika” 1920-1923, skirta paminėti 90-osioms metinėms, kai 1923 m. kovo 23 dieną Lietuvos kariuomenė ir šauliai likvidavo Lietuvos prijungimo prie Lenkijos šalininkų įkurtą prolenkišką “savivaldą” Varviškės kaime.Tai buvo praktiškai paskutinė karinė Lietuvos operacija, užbaigianti Nepriklausomybės kovų epopėją. Apie šią “savivaldą” buvo užsiminta ankstesnėje G. Lučinsko knygoje “Žuvę už Lietuvą. Laisvės kovos Dainavos krašte 1918-1923 metais”. Šioje knygoje kiekvienas skaitytojas ras dar daugiau detalių ir smulkmenų apie šią, mažai žinomą Lietuvos kariuomenės operaciją. Knyga taip pat gausiai iliustruota nuotraukomis.

Tai dar vienas svarbus rašytinis paminklas mūsų laisvės kovoms atminti, kad nė vienas lietuvis, kritęs šiose kovose, nebūtų pamirštas.