G. Lučinskas – Žuvę už Lietuvą. Laisvės kovos Dainavos krašte 1918–1923 metais
Knygoje rašoma apie tuos Dainavos krašto patriotus, kurie savo kilniais darbais, dažnai net aukodami gyvybę, prisidėjo prie to, kad būtų apginta ir įtvirtinta lietuvių valstybė. Atskleidžiami reikšmingi Dainavos krašto 1918–1923 m. ir vėlesni įvykiai, didelis šio krašto žmonių noras apginti savo apsisprendimą gyventi laisviems ir nebepriklausyti nuo svetimųjų valios.
G. Lučinskas knygą skiria prosenelio, Lietuvos kariuomenės kūrėjo ir savanorio Liudviko Stanišausko ir kitų Nepriklausomybės kovų dalyvių atminimui.
Rašydamas, autorius naudojosi archyviniais šaltiniais, taip pat Nepriklausomos Lietuvos laikų periodine spauda, užrašytais prisiminimais. Naujojoje knygoje daug iliustracijų, vertingų fotografijų (dauguma jų publikuojamos pirmą kartą), atvirukų, žemėlapių, schemų, dokumentų iš įvairių kolekcijų, archyvų, taip pat ir iš gausios asmeninės autoriaus kolekcijos. Medžiagą šiai knygai G. Lučinskas rinko 16 metų.
G. Lučinskas jau daugiau negu dešimtmetį darbuojasi rašydamas istorinius straipsnius (jų net keli šimtai) Dzūkijos, Kauno ir Vilniaus periodiniuose leidiniuose. Padėjo organizuoti partizano Antano Ambrulevičiaus prisiminimų knygos „Kelio atgal nėra“ leidybą (2008). Pirmoji autorinė kraštotyrininko knyga – „Pogrindinė „Geležinio Vilko“ organizacija Alytaus apskrityje (1940–1941)“ (2009) – skaitytojams buvo pristatyta 2009 m. pabaigoje.
Pagrindinės G. Lučinsko darbų temos: mažai tyrinėtos savanorių, šaulių, partizanų kovos už Lietuvos nepriklausomybę Dzūkijoje, Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos kūrimąsis, pasipriešinimas sovietiniam režimui po 1940 m. okupacijos ir sovietiniams partizanams per Antrąjį pasaulinį karą, Lietuvos rezistentų kovos pokaryje.
Šio kraštotyrininko darbai išties vertingi, nes juose autorius publikuoja ypač kruopščiai atrinktus faktus, dažnai užmarštin bepasineriančius dokumentus, nuotraukas, žmonių pasakojimus bei įvykių liudininkų atsiminimus.

Buvusio Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizano Antano Ambrulevičiaus atsiminimų knyga „Kelio atgal nėra“ atskleidžia vieną skaudžiausių ir sudėtingiausių Lietuvos valstybės gyvavimo laikotarpių, apimančių paskutiniuosius Antrojo pasaulinio karo metus ir pirmuosius pokario rezistencijos metus. Knygoje aprašyti prisiminimai yra puiki medžiaga tyrinėtojams, nagrinėjantiems partizanų žvalgybos problematiką, sovietų saugumo veiklą Lietuvoje ir kitus svarbius partizaninio karo įvykius. A. Ambrulevičius – unikali asmenybė Lietuvos istorijoje. Tai vienintelis kadrinis sovietų saugumo karininkas, tapęs laisvės kovotoju. Kybartuose, turgaus aikštėje, buvo pastatytos net kartuvės viešai jį pakarti. Ir kažin ar daug pasaulyje menininkų, drožinėjusių dirbinius iš savo paties kaulų? Tekstai yra lengvai skaitomi, patraukia individualus, įtaigus rašymo stilius.
Knygoje pasakojama apie 120 lietuvybės gaivintojų ir puoselėtojų Vilniaus ir Seinų kraštuose XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Pateiktose biografijose gausu plačiajai visuomenei mažai žinomų faktų apie sunkią kovą dėl lietuvių kalbos ir kultūros vietos tautiečių protuose ir širdyse. Tikrai puikus leidinys visiems, besidomintiems Vilniaus ir Seinų kraštų istorija.
