Šios knygos reikšmę gražiausiai ir taikliausiai galima apibūdinti prof. Onos Voverienės žodžiais: ,,Kiekvienas pastatytas paminklas, kiekviena parašyta knyga laisvės kovotojų atminimui – yra veiksmas, įtvirtinantis Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Ir kuo tokių atminimo ženklų bus daugiau, tuo mūsų valstybė bus tvirtesnė ir tautos žmonių dvasia stipresnė ir galingesnė“. (daugiau…)
Buvusio Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizano Antano Ambrulevičiaus atsiminimų knyga „Kelio atgal nėra“ atskleidžia vieną skaudžiausių ir sudėtingiausių Lietuvos valstybės gyvavimo laikotarpių, apimančių paskutiniuosius Antrojo pasaulinio karo metus ir pirmuosius pokario rezistencijos metus. Knygoje aprašyti prisiminimai yra puiki medžiaga tyrinėtojams, nagrinėjantiems partizanų žvalgybos problematiką, sovietų saugumo veiklą Lietuvoje ir kitus svarbius partizaninio karo įvykius. A. Ambrulevičius – unikali asmenybė Lietuvos istorijoje. Tai vienintelis kadrinis sovietų saugumo karininkas, tapęs laisvės kovotoju. Kybartuose, turgaus aikštėje, buvo pastatytos net kartuvės viešai jį pakarti. Ir kažin ar daug pasaulyje menininkų, drožinėjusių dirbinius iš savo paties kaulų? Tekstai yra lengvai skaitomi, patraukia individualus, įtaigus rašymo stilius.
Tai fotoalbumas apie Rokiškio krašto laisvės kovotojus. Išleistas 2005-aisias metais, tačiau gautas tik dabar.
Knygoje pasakojama apie 120 lietuvybės gaivintojų ir puoselėtojų Vilniaus ir Seinų kraštuose XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Pateiktose biografijose gausu plačiajai visuomenei mažai žinomų faktų apie sunkią kovą dėl lietuvių kalbos ir kultūros vietos tautiečių protuose ir širdyse. Tikrai puikus leidinys visiems, besidomintiems Vilniaus ir Seinų kraštų istorija.
Straipsnių rinkinys parengtas remiantis etnografinėse ekspedicijose surinkta medžiaga. Jame nagrinėjamos Seinijoje gyvenančių lietuvių etninio ir kultūrinio tapatumo raiškos ypatybės, tapatumo išlaikymo ir puoselėjimo klausimai. Nemažai dėmesio skirta tradiciniams šeimos, jaunimo bendravimo ir kalendoriniams papročiams, lietuvių etninės bendruomenės kūrybai.
Knyga bus naudinga visiems, besidomintiems etniniais lietuviais, gyvenenčiais už dabartinės Lietuvos valstybės ribų, ir jų tradicine kultūra.
Lenkijos lietuvių “istorinę bylą” praturtina dar viena, šykart Lietuvoje, parengta dr. Vitalijos Stravinskienės monografija . Tatai liudija, kad ši problematika neantraeilė ir Lietuvos mokslui, kad ji tampa sudėtine lietuvių etnoso tyrimų dalimi.
Knygoje nagrinėjama 44-00 m. Lenkijos lietuvių bendruomenės istorija. Atskleidžiama lietuvių politinė, socialinė-ekonominė, kultūrinė, švietimo padėtis komunistinėje ir pokomunistinėje Lenkijoje.
Kadangi įsigyti šią knygą Lietuvoje sudėtinga, siūlome tautiečiams, besidomintiems lietuvių, gyvenančių etninėse žemėse, istorija, šią puikią monografiją.
Knyga skirta Pietų Lietuvos srities Tauro ir Dainavos apygardų partizanams.
Šiame enciklopediniame leidinyje sukaupta ir suklasifikuota daug išsamios informacijos: Lietuvos laisvės kovotojų žūties datos, vietos ir aplinkybės. Jis papildytas detaliais žemėlapiais, kuriuose pažymėtos minimų kautynių vietos, jų metai ir aprašymo numeriai.
Leidinys iliustruotas archyvinėmis Lietuvos partizanų ir jų kovą įamžinančių memorialų, paminklų ir kitų atminimo ženklų nuotraukomis. Pateikiami išsamūs iliustracijų aprašai bei asmenvardžių rodyklė.
Šis atlasas padės išsamiau susipažinti su Lietuvos partizanų kova, geriau suvokti laisvės kovos mastą ir netektis.
Mes rekomenduojame įsigyti šį leidinį – tai labai rimtas ir išsamus veikalas, pateikiantis visą esminę informaciją apie Pietų Lietuvos partizaninį karą glaustai ir tiksliai.
Kęstučio Kasparo ir Meilutės Paulauskaitės sudarytoje knygoje LLA istorija pristatoma keliais aspektais. Lengvai skaitomu publicistiniu stiliumi atpasakoti svarbiausi pasipriešinimo okupantams įvykiai iliustruojami iškalbinga statistika. Įdomus ir teisinis LLA veiklos vertinimas.
Tačiau vertingiausia knygos dalis – LLA kovotojų ir jų artimųjų prisiminimai apie dienas ir naktis praleistas miškuose, apie suėmimus ir tardymus, apie ilgus metus tremtyje ir išsvajotą grįžimą namo. Kiekvienas toks liudijimas yra neįkainojamas indėlis į mūsų tautos istoriją.
Algimanto apygarda – žymiausia, bet trumpiausiai Aukštaitijoje gyvavusi (1947 – 1950 m.) Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities partizanų apygarda. Ji veikė tuometinėse Kupiškio, Pasvalio, Panevėžio, Rokiškio ir Anykščių apskrityse. Atskiri būria pasiekdavo ir Šiaulių bei Utenos apskričių teritorijas. Algimanto apygardos partizanai pasižymėjo ypač dideliu kovingumu.
Su šios apygardos istorija supažindina Elenos Markuckytės ir Donato Pilkausko sudarytas fotografijų albumas “Kovoje už brangią Tėvynę: Algimanto apygardos partizanų istorija”.
Skaitytojai supažindinami su apygardos struktūra ir žymesnių vadų biografijomis. Atskirus apygardos partizanų kovos ir jų atminimo įamžinimo epizodus iliustruoja privačių asmenų ir muziejų archyvuose išlikusios nuotraukos ir dokumentai.
Pristatome Kazio Strazdo ir Javitos Emilijos Strazdienės sudarytą pokario fotografijų albumą “Prisiekę Tėvynei”.
Leidinyje pateikta apie 190 Balninkiečių laisvės rinktinės nuotraukų. Balninkiečių laisvės rinktinė, vėliau performuota į Didžiosios Kovos apygardos B rinktinę bei Didžiosios Kovos apygardą, 21 metus vykdė ginkluotą kovą su okupantais.
Laisvės kovotojų nuotraukos surinktos iš įvairių šaltinių. Publikuojamos ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją pasirašiusių signatarų, ir Rytų Lietuvos (Kalnų) srities štabo vadų bei jų bendražygių nuotraukos. Taip pat pateikiama Rytų Aukštaitijos partizanų pasipriešinimo sovietų okupacijai apžvalga, o knygos pabaigoje – išplėstinis asmenvardžių sąrašas.
Šis nuotraukų albumas yra tikrosios pokario istorijos liudininkas.
