G. Lučinskas – “Pogrindinė ‘Geležinio vilko’ organizacija Alytaus apskrityje (1940-1941)”
2009-iesiems einant į pabaigą, Lietuvos istorijos mokslas ir visi, neabejingi mūsų tautos kovoms už Laisvę ir Nepriklausomybę, sulaukė išsamiai parengtos alytiškio kraštotyrininko Gintaro Lučinsko knygos ,,Pogrindinė ,,Geležinio vilko“ organizacija Alytaus apskrityje (1940-1941)“.
Šios knygos reikšmę gražiausiai ir taikliausiai galima apibūdinti prof. Onos Voverienės žodžiais: ,,Kiekvienas pastatytas paminklas, kiekviena parašyta knyga laisvės kovotojų atminimui – yra veiksmas, įtvirtinantis Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Ir kuo tokių atminimo ženklų bus daugiau, tuo mūsų valstybė bus tvirtesnė ir tautos žmonių dvasia stipresnė ir galingesnė“. (daugiau…)

Buvusio Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizano Antano Ambrulevičiaus atsiminimų knyga „Kelio atgal nėra“ atskleidžia vieną skaudžiausių ir sudėtingiausių Lietuvos valstybės gyvavimo laikotarpių, apimančių paskutiniuosius Antrojo pasaulinio karo metus ir pirmuosius pokario rezistencijos metus. Knygoje aprašyti prisiminimai yra puiki medžiaga tyrinėtojams, nagrinėjantiems partizanų žvalgybos problematiką, sovietų saugumo veiklą Lietuvoje ir kitus svarbius partizaninio karo įvykius. A. Ambrulevičius – unikali asmenybė Lietuvos istorijoje. Tai vienintelis kadrinis sovietų saugumo karininkas, tapęs laisvės kovotoju. Kybartuose, turgaus aikštėje, buvo pastatytos net kartuvės viešai jį pakarti. Ir kažin ar daug pasaulyje menininkų, drožinėjusių dirbinius iš savo paties kaulų? Tekstai yra lengvai skaitomi, patraukia individualus, įtaigus rašymo stilius.
Knygoje pasakojama apie 120 lietuvybės gaivintojų ir puoselėtojų Vilniaus ir Seinų kraštuose XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Pateiktose biografijose gausu plačiajai visuomenei mažai žinomų faktų apie sunkią kovą dėl lietuvių kalbos ir kultūros vietos tautiečių protuose ir širdyse. Tikrai puikus leidinys visiems, besidomintiems Vilniaus ir Seinų kraštų istorija.



Algimanto apygarda – žymiausia, bet trumpiausiai Aukštaitijoje gyvavusi (1947 – 1950 m.) Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities partizanų apygarda. Ji veikė tuometinėse Kupiškio, Pasvalio, Panevėžio, Rokiškio ir Anykščių apskrityse. Atskiri būria pasiekdavo ir Šiaulių bei Utenos apskričių teritorijas. Algimanto apygardos partizanai pasižymėjo ypač dideliu kovingumu.
Pristatome Kazio Strazdo ir Javitos Emilijos Strazdienės sudarytą pokario fotografijų albumą “Prisiekę Tėvynei”.