Tauta ir Tėvynė

Straipsnių rinkinys parengtas remiantis etnografinėse ekspedicijose surinkta medžiaga. Jame nagrinėjamos Seinijoje gyvenančių lietuvių etninio ir kultūrinio tapatumo raiškos ypatybės, tapatumo išlaikymo ir puoselėjimo klausimai. Nemažai dėmesio skirta tradiciniams šeimos, jaunimo bendravimo ir kalendoriniams papročiams, lietuvių etninės bendruomenės kūrybai.

Knyga bus naudinga visiems, besidomintiems etniniais lietuviais, gyvenenčiais už dabartinės Lietuvos valstybės ribų, ir jų tradicine kultūra.

Lenkijos lietuvių “istorinę bylą” praturtina dar viena, šykart Lietuvoje, parengta dr. Vitalijos Stravinskienės monografija . Tatai liudija, kad ši problematika neantraeilė ir Lietuvos mokslui, kad ji tampa sudėtine lietuvių etnoso tyrimų dalimi.

Knygoje nagrinėjama 44-00 m. Lenkijos lietuvių bendruomenės istorija. Atskleidžiama lietuvių politinė, socialinė-ekonominė, kultūrinė, švietimo padėtis komunistinėje ir pokomunistinėje Lenkijoje.

Kadangi įsigyti šią knygą Lietuvoje sudėtinga, siūlome tautiečiams, besidomintiems lietuvių, gyvenančių etninėse žemėse, istorija, šią puikią monografiją.

Knyga skirta Pietų Lietuvos srities Tauro ir Dainavos apygardų partizanams.

Šiame enciklopediniame leidinyje sukaupta ir suklasifikuota daug išsamios informacijos: Lietuvos laisvės kovotojų žūties datos, vietos ir aplinkybės. Jis papildytas detaliais žemėlapiais, kuriuose pažymėtos minimų kautynių vietos, jų metai ir aprašymo numeriai.

Leidinys iliustruotas archyvinėmis Lietuvos partizanų ir jų kovą įamžinančių memorialų, paminklų ir kitų atminimo ženklų nuotraukomis. Pateikiami išsamūs iliustracijų aprašai bei asmenvardžių rodyklė.

Šis atlasas padės išsamiau susipažinti su Lietuvos partizanų kova, geriau suvokti laisvės kovos mastą ir netektis.

Mes rekomenduojame įsigyti šį leidinį – tai labai rimtas ir išsamus veikalas, pateikiantis visą esminę informaciją apie Pietų Lietuvos partizaninį karą glaustai ir tiksliai.

Kęstučio Kasparo ir Meilutės Paulauskaitės sudarytoje knygoje LLA istorija pristatoma keliais aspektais. Lengvai skaitomu publicistiniu stiliumi atpasakoti svarbiausi pasipriešinimo okupantams įvykiai iliustruojami iškalbinga statistika. Įdomus ir teisinis LLA veiklos vertinimas.

Tačiau vertingiausia knygos dalis – LLA kovotojų ir jų artimųjų prisiminimai apie dienas ir naktis praleistas miškuose, apie suėmimus ir tardymus, apie ilgus metus tremtyje ir išsvajotą grįžimą namo. Kiekvienas toks liudijimas yra neįkainojamas indėlis į mūsų tautos istoriją.

Algimanto apygarda – žymiausia, bet trumpiausiai Aukštaitijoje gyvavusi (1947 – 1950 m.) Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities partizanų apygarda. Ji veikė tuometinėse Kupiškio, Pasvalio, Panevėžio, Rokiškio ir Anykščių apskrityse. Atskiri būria pasiekdavo ir Šiaulių bei Utenos apskričių teritorijas. Algimanto apygardos partizanai pasižymėjo ypač dideliu kovingumu.

Su šios apygardos istorija supažindina Elenos Markuckytės ir Donato Pilkausko sudarytas fotografijų albumas “Kovoje už brangią Tėvynę: Algimanto apygardos partizanų istorija”.

Skaitytojai supažindinami su apygardos struktūra ir žymesnių vadų biografijomis. Atskirus apygardos partizanų kovos ir jų atminimo įamžinimo epizodus iliustruoja privačių asmenų ir muziejų archyvuose išlikusios nuotraukos ir dokumentai.

Pristatome Kazio Strazdo ir Javitos Emilijos Strazdienės sudarytą pokario fotografijų albumą “Prisiekę Tėvynei”.
Leidinyje pateikta apie 190 Balninkiečių laisvės rinktinės nuotraukų. Balninkiečių laisvės rinktinė, vėliau performuota į Didžiosios Kovos apygardos B rinktinę bei Didžiosios Kovos apygardą, 21 metus vykdė ginkluotą kovą su okupantais.
Laisvės kovotojų nuotraukos surinktos iš įvairių šaltinių. Publikuojamos ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją pasirašiusių signatarų, ir Rytų Lietuvos (Kalnų) srities štabo vadų bei jų bendražygių nuotraukos. Taip pat pateikiama Rytų Aukštaitijos partizanų pasipriešinimo sovietų okupacijai apžvalga, o knygos pabaigoje – išplėstinis asmenvardžių sąrašas.
Šis nuotraukų albumas yra tikrosios pokario istorijos liudininkas.

Lyginant su kitomis Lietuvos sritimis, knygų, dokumentinės ar faktinės medžiagos, atsiminimų apie Didžiosios Kovos apygardos partizanų kovas yra išleista bene mažiausiai. Šią spragą užpildyti ėmėsi trijų autorių kolektyvas – Stanislovas Abromavičius, Kęstutis Kasparas ir Rūta Trimonienė. Jų bendro darbo rezultatas – solidus veikalas “Didžiosios Kovos apygardos partizanai”.

Kaip matyti iš pavadinimo, knyga pasakoja apie Didžiosios Kovos apygardos partizanus. Medžiaga paremta archyviniais dokumentais, partizanų, jų rėmėjų pasakojimais. Sudaryta plati svarbiausių DKA įvykių kronika, skelbiama vadovybės struktūra nuo bataliono iki apygardos vadų, taip pat apie 4000 partizanų ir laisvės kovų dalyvių sąrašas su trumpais kovotojų biografiniais duomenimis. Pasakojama apie šiandieninį tų įvykių atminimo įamžinimą Ukmergės, Trakų, Kaičiadorių, Širvintų, Jonavos ir kitų rajonų teritorijose.

Knyga skirta plačiajam skaitytojų ratui – nuo moksleivio, studento – iki mokslininko.

Neseniai pasirodė Romo Kauniečio sudarytas VI-asis Aukštaitijos partizanų prisiminimų tomas. Knygoje spausdinami Vytauto apygardos partizanų, ryšininkų, rėmėjų, veikusių daugiausia tuometinių Utenos, Švenčionių, Zarasų ir Rokiškio apskričių miškuose, prisiminimai, kuriuos autorius rinko ir užrašinėjo apie dvidešimt metų.

Šioje knygoje taip pat spausdinama nemaža archyvinių dokumentų, papildančių prisiminimų detales, bei keliasdešimt unikalių nuotraukų.

Pirmoji šios serijos knyga buvo išleista 1996 m. Joje publikuoti Vyčio, Algimanto, Didžiosios Kovos apygardų bei Pilėnų tėvūnijos partizanų, ryšininkų ir rėmėjų prisiminimai ir nuotraukos.

II dalies pirmoji knyga (1998) skirta vien Vyčio apygardai, o antroji – Algimanto apygardai.

III dalis (2001) skirta Prisikėlimo, Vyčio, Vytauto ir Didžiosios kovos apygardų kovotojams.

IV dalis (2004) – Pilėnų tėvonijos, Vyčio, Algimanto ir Didžiosios kovos apygardoms.

V dalis (2006) – Aukštaitijos ir Žemaitijos partizanų prisiminimai – Prisikėlimo ir Kęstučio apygardų partizanų prisiminimams.

Septintoji knyga (2002) – Miškiniai – partizanų prisiminimų rinktinė.

Visose septyniose knygose, greta prisiminimų ir nuotraukų pateikiami ir aiškinamieji straipsniai bei archyviniai dokumentai.

Tai dar viena prof. Zigmo Zinkevičiaus knyga jo gausių kalbos tyrimų grandinėje. Šįkart – apie Mažąją Lietuvą.

Kaip lituanistui kalbininkui, autoriui labiausiai rūpėjo tos lietuvių kultūros sritys, kurios susijusios su kalba ir jos apraiškomis (literatūra ir kt.), apskritai su filologija bei humanitarine sfera.

Pasirinktas chronologinis dėstymo būdas. Rūpimus dalykus stengtasi išryškinti per Mažosios Lietuvos istoriją, nes su šio krašto praeitimi (ir dabartimi!) mažai susipažinę ne tik paprasti Lietuvos gyventojai, bet ir dauguma išsilavinusių žmonių.

Stengtasi pateikti kuo daugiau faktų, kad iš jų skaitytojas pajustų, kas yra lietuviams Mažoji Lietuva.

Knyga skiriama įvairaus amžiaus bei išsilavinimo skaitytojams.

Antrojoje Kovų istorijos knygoje rašoma apie lietuvių kovas dėl laisvės ir valstybės, vykusias XX amžiuje. Pasakojama apie svarbiausius įvykius: Didijį Vilniaus Seimą ir lietuvių pastangas atkurti valstybę, Nepriklausomybės kovas su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, pasipriešinimą nacių ir sovietų okupacijoms, rezistenciją, dainuojančią revoliuciją ir kovas dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo bei okupacinės Rusijos kariuomenės išvedimo.

Pateikiami svarbiausių mūšių aprašymai, dokumentų ištraukos, iškilių asmenybių biografijos, paaiškinami terminai. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, schemomis ir žemėlapiais.

Kovų istorijos II knygą parašė žymūs istorikai doc. dr. Vytautas Lesčius, 1919 – 1920 m. Nepriklausomybės kovų, Lietuvos kariuomenės istorijos tyrėjas, ir doc. dr. Arvydas Anušauskas, Lietuvos Naujausiųjų laikų istorijos žinovas, tiriantis teroro, genocido ir slaptųjų tarnybų istoriją.

Skiriama moksleiviams, studentams, mokytojams ir visiems, kurie domisi Lietuvos istorija.