Atsiliepdami į Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Vilniaus skyriaus vykdytą akciją, kurios metu buvo renkamos knygos bei lėšos knygų įsigijimui, prisidėjome pinigais ir mes. Juolab, kad Šalčininkų kraštas ir jo problemos mums puikiai pažįstamos, ne vienerius metus bendraujame ir remiame lietuvišką Turgelių mokyklą.
Nuorodą į šios akcijos smulkmenas rasite čia.
Kreipiamės į visus, kuriems brangus didvyriškos Lietuvos partizanų kovos su raudonuoju okupantu atminimas, paremti dokumentinio filmo apie Dzūkijos partizanų vadą Vaclovą Voverį-Žaibą kūrimą. Paaukotas lėšas prašytume pervesti į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos sąskaitą: DNB LT864010042501566754, Kauno skyrius, banko kodas AGB LLT2XXXX, SWIFT. Adresas: Laisvės al. 86, LT-44250 Kaunas.
Taip pat prašyčiau nurodyti savo vardą ir pavardę, kad filmo titruose galėtume Jus įvardyti kaip rėmėją. Juridiniai asmenys, paremsiantys filmo kūrimą, įstatymo numatyta tvarka galės gauti mokestines lengvatas. Jūsų įmonės pavadinimas taip pat bus įrašytas filmo titruose.
Nuoširdžiai dėkojame už patriotiškumą ir supratimą.
Jonas CIMBOLAITIS, filmo prodiuseris
Galų gale galime pristatyti naujausią G. Lučinsko knygą – ” Vermachto nusikaltimai Dzūkijoje 1941 m. birželį”. Savo kukliais resursais rėmėme šią, kaip ir ligtolines autoriaus knygas, tad, kaip visada, dovanojame jas visiems, kam brangi ir įdomi Lietuvos kovų ir kančių istorija.
Šioje knygoje autorius atskleidžia iki šiol mažai nagrinėtus, o gal visai neliestus Vokietijos- Sovietų Sąjungos karo pradžios įvykius Dzūkijoje, kai vokiečių kariai masiškai taikė keršto akcijas prieš vietos civilius gyventojus. Šių represinių akcijų metu buvo nužudyta daugiau nei 300 lietuvių. Tad neveltui Lietuvoje dainavo :”Viens raudonas kaip šėtonas – kitas rudas, kaip šuva…”. (more…)
[singlepic id=112 w=320 h=240 float=left]Birželio 25 dieną Leipalingio sen., Druskininkų sav., Žaliamiškyje, įvyko paminklinio akmens atidengimas partizano Liongino Baliukevičiaus – Dzūko ir jo bendražygių žūties vietoje. Paminklinis akmuo pastatytas grupės SKYLĖ iniciatyva ir lėšomis, realizuojant atvirą visuomenei projektą „Broliai“ partizanų apygardose“. (more…)
[singlepic id=108 w=320 h=240 float=left]Antanas Amšiejus, Jono, gimė Alytaus apskrityje, Seirijų valsčiuje, Karklynų kaime, ūkininkų šeimoje. Mokėsi ir baigė Seirijų valsčiaus, Gudonių pradinę mokyklą.
1944 m., per šv. Kalėdas, kai baudėjai degino Klepočius ir aplinkinius kaimus, NKVD-istai A. Amšiejų suėmė Živulčiškės kaime (Seirijų valsčius). Mušė, reikalavo pasakyti kur „banditai“ ir ginklai.
Nuo 1945 m. kovo mėn. partizanavo Antano Grušausko-Siaubo būryje, turėdamas slapyvardį Kuolas. A. Amšiejui 1945 m. teko dalyvauti keliuose mūšiuose su okupantais:
1) Žaliamiškyje užpuolė stribus ir išlaisvino partizano Barbatavičiaus-Naikintuvo suimtą brolį. Žuvo vienas stribas.
2) Voverių kaime suruošta pasala NKVD-istams ir stribams.
3) Živulčiškės kaimo apylinkėse suruošta pasala stribams.
A. Amšiejų suėmė 1945 m. lapkričio 16 d. Cijūniškės miško pakraštyje, kai pakliuvo į pasalą, eidamas į namus maisto. Kalino Seirijuose, vėliau Alytuje ir Vilniuje. Be teismo išvežė į Archangelsko sritį, o paskui parvežė į Alytų ir 1947 m. birželio 20 d. Karo tribunolo teismas pagal RSFSR BK 58-1a, 58-11 str. nuteisė 10 m. lagerio ir 5 m. atėmė pilietines teises.
Sėkmingai bendradarbiaudami su Turgelių mokykla, kartu nusprendėme surengti šventinį krepšinio turnyrą, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui paminėti. Finale, įvykusiame kovo 11-ąją, rungėsi Rudaminos ir Gervėčių kraštą atstovaujančios komandos. Laimėtojais tapo Gervėčių krašto atstovų komanda. Trijų pirmųjų vietų laimėtojai buvo apdovanoti dovanų čekiais bei diplomais. Džiugu, kad į renginį susirinko nemažas būrys vietinio jaunimo. Tikimės, kad tokios varžybos taps kasmetine tradicija, leisiančia Vilnijos krašto jaunimui įdomiai paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventę.
[nggallery id=32]
Spalio 31 diena išaušo saulėta ir giedra, tarytum pati gamta laimino lietuvius, susirinkusius
Seinijoje, Visų Šventų dienos ir Vėlinių išvakarėse, pagerbti Beržininke ir Seinuose palaidotų Nepriklausomybės kovų savanorių, prisiminti jų kovas ir auką.
Seinų katedroje buvo aukojamos lietuviškos mišios už visus lietuvius, tiek kritusius už Seinijos laisvę, tiek išėjusius šio krašto šviesuolius.
Dienos pabaigoje, dalyvaujant gausiam tautiečių būriui, buvo pašventintas Nepriklausomybės kovų atminimo akmuo.
[nggallery id=31]
[singlepic id=97 w=320 h=240 float=right]Visus šiuos metus inirtingai dirbome kartu su kraštotyrininku Gintaru Lučinsku, keliaudami užžėlusiais Dainavos krašto Nepriklausomybės kovų keliais ir ieškodami dažnai užmirštų, apleistų paminklų, kapų, įvykių vietų… Kartais atrasdavome tai, ko nebuvo nei pageltusiuose senų dokumentų lapuose, nei nuotraukose…
Sakoma, kad ruduo – derliaus nuėmimo metas. Tad visus, besidominčius neatskleistomis Lietuvos laisvės kovų istorijomis, turėtų nudžiuginti šių metų spalį pristatomas dar vienas monumentalus minėto kraštotyrininko rašytinis paminklas kovų už Lietuvą istorijai – knyga: „Žuvę už Lietuvą. Laisvės kovos Dainavos krašte 1918–1923 metais“. Naujojoje knygoje rašoma apie tuos Dainavos krašto patriotus, kurie savo kilniais darbais, dažnai net aukodami gyvybę, prisidėjo prie to, kad būtų apginta ir įtvirtinta lietuvių valstybė. Atskleidžiami reikšmingi Dainavos krašto 1918–1923 m. ir vėlesni įvykiai, didelis šio krašto žmonių noras apginti savo apsisprendimą gyventi laisviems ir nebepriklausyti nuo svetimųjų valios.
G. Lučinskas knygą skiria prosenelio, Lietuvos kariuomenės kūrėjo ir savanorio Liudviko Stanišausko ir kitų Nepriklausomybės kovų dalyvių atminimui. (more…)
[singlepic id=96 w=320 h=240 float=left]Dar prieš metus, kartu su Seinų lietuviais, sumanėme įamžinti lietuvių laisvės kovas šiame krašte, pagerbti žuvusių Seinų krašto savanorių atminimą.
Nusprendėme, kad geriausiai tam tiks akmuo – tvirtas ir paprastas….
Jį radome šalia Seinų, laukuose. Atvežti ir pastatyti atminimo akmenį į parinktą vietą, šalia lietuviškos “Žiburio” mokyklos, be vietos lietuvių pagalbos ir gerų norų, nebūtume įstengę…
Į pamatą simboliškai “atgulė” senasis paminklas lietuvių savanoriams iš Beržininko kapinių – ne kartą vandalų nuverstas ir daužytas…. (more…)
Jau tapo gražia tradicija rugsėjo pirmąją sutikti Turgeliuose, lietuviškoje vidurinėje mokykloje. Šiemet prigužėjo kaip niekada daug garbių svečių – seimo narių, švietimo ir mokslo ministerijos klerkų, krašto apsaugos sistemos atstovų, žurnalistų, miestelio seniūnas, o kartu su tėvais ir mokiniais – pilna sporto salė.
Abiturientai deklamavo eiles, jaunesnieji atliko keletą dainų, o pirmokėliai taipogi parodė, ką jau spėjo išmokti. Garbingi svečiai rėžė kalbas, motyvuodami tėvelius ir toliau palaikyti lietuvybės dvasią šiame regione ir žadėdami palaikyti mokyklą jos reikaluose, dovanojo gėles mokytojoms. Na o mes įteikėme mažiausiems po kuprinę, aprūpintą būtiniausiomis kanceliarinėmis priemonėmis jų ilgo moksleiviško gyvenimo pradžiai.
[nggallery id=29]
